ilgapoteris

ilgapotẽris, -ė (hibr.) smob. (2) menk. kas ilgai poteriauja (kalba poterius); plepys: Eik tu, ilgapotẽri, – poteriauni ir poteriauni Ds. Susidarė abu ilgapotẽriai – poteriaus ir poteriaus Ds.